Permąstyti tikėjimą sportu: ar malda yra tik žaidimo dienos ritualas?

Permąstyti tikėjimą sportu: ar malda yra tik žaidimo dienos ritualas?

Sporto pasaulyje įprasta matyti, kad sportininkai prieš rungtynes ​​atlieka ritualus, kurie dažnai apima tikėjimo išraišką. Ši praktika sukėlė daug diskusijų apie religijos vaidmenį sportiniame sporte, pradedant nuo susikirtimo ir baigiant karštomis maldomis prašant pergalės. Kai kurie mano, kad šis ritualizavimas yra būdas susisiekti su aukštesnėmis jėgomis, o kiti teigia, kad jis sumenkina tikėjimą, sumažindamas Dievą iki šiek tiek daugiau nei sėkmės žavesio.

Straipsnis apie Coral Springs atskleidžia šių ritualų pasekmes, klausdamas, ką reiškia, kai abi komandos meldžiasi prieš žaidimą. Ar tai reiškia, kad tik viena komanda laikoma verta dieviškojo palankumo? O gal tai dar labiau apsunkina sudėtingą tikėjimo ir sėkmės santykį? Lionelio Messi tikėjimo gestai po įmuštų įvarčių dažnai švenčiami, tačiau ar šie veiksmai turėtų būti atliekami svarbių pasaulinių problemų, tokių kaip badas ir smurtas, fone? Galima paklausti: ar mūsų maldos turėtų būti nukreiptos į sporto pergales ar į svarbesnius rūpesčius, tokius kaip vaikų apsauga ir taikos puoselėjimas?

Maldos funkcija sporte

Kaip pabrėžė „Articles Factory“, sportininkai ir treneriai dažnai pasikliauja malda prieš svarbias rungtynes. Iš tiesų, žaidimas tarp Šv. Jokūbo berniukų mokyklos ir Šventojo Kryžiaus mokyklos yra ryškus pavyzdys, kaip malda įpinama į sportinio gyvenimo audinį. 2020 m. Viešosios religijos tyrimų instituto (PRRI) atlikta apklausa atskleidžia, kad beveik pusė amerikiečių tiki, kad Dievas ištikimus sportininkus apdovanoja sėkme ir sveikata. Tačiau reikia susimąstyti – ar šis tikėjimas priklauso nuo tikrojo dieviško įsikišimo, ar tai labiau iš psichologinio komforto ir komandos moralės?

Išsamūs tyrimai rodo, kad nors malda negali tiesiogiai paveikti žaidimo rezultatų, ji gali suteikti emocinę ir psichologinę paramą, būtiną aukšto slėgio situacijose. Amerikos psichologų asociacija (APA) nustatė, kad ritualai, įskaitant maldą, gali sumažinti nerimą ir pagerinti susikaupimą, patvirtindami mintį, kad malda skatina teigiamą mąstymą. Todėl atrodo, kad geriausiai pasirengusi, labiausiai įgudusi komanda paprastai laimi, nepaisant to, kas meldžiasi stipriau.

Tikėjimas ir našumas

Įvairiose sporto šakose tikėjimo ir veiklos susipynimas tapo žavesio objektu. Tokie sportininkai kaip Rich Froning ir Timas Tebow atvirai integruoja savo įsitikinimus į savo tapatybę, dažnai priskirdami savo sėkmę tikėjimui. Įspūdingas pavyzdys yra Hosseinas Rezazadehas, kuris nusilenkė po aukso 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse, iliustruodamas galingą sportinių pasiekimų ir religinės išraiškos ryšį.

Be to, straipsnyje „Performance Menu“ aptariama emocinė nauda, ​​kurią gali gauti dvasinis pagrindas. Nors ne kiekvienas sportininkas gali laikytis religinių įsitikinimų, stiprus savarankiškumo ir bendruomeniškumo jausmas vis tiek gali paskatinti juos į priekį. Tomo Brady požiūris į komandos formavimą pabrėžia tikslo siekimą, o tai rodo, kad tvirta tikėjimo sistema – tiek dvasinė, tiek savarankiška – gali žymiai pagerinti našumą.

Apmąstymai apie ritualus

Akivaizdu, kad sportiniame sporte maldos veiksmas yra daugiasluoksnis ir sudėtingas. Nors ji siūlo psichologinę paramą ir atskleidžia sportininkų tapatybę, ji taip pat kelia neatidėliotinų klausimų apie tai, kaip tikėjimas suvokiamas sportinių laimėjimų kontekste. Kadangi Coral Springs straipsnyje raginama iš naujo įvertinti, kaip išreiškiame tikėjimą sporto sfera, negalima atsistebėti: ar turėtume nukreipti savo maldas nuo vien pergalių aikštėje prie svarbiausių problemų, su kuriomis šiandien susiduriame pasaulyje? Iš tiesų yra ką pasakyti apie subalansuotą požiūrį, kuris gerbia tikėjimą ir pripažįsta savo vietą daug svarbesniame pasauliniame dialoge.

Sportas turi atspindėti ne tik mūsų pergales, bet ir vertybes. Maldos praktika sporte ne tik palaiko sportininkus; ji kviečia į platesnį pokalbį apie mūsų, kaip visuomenės, prioritetus. Galbūt laikas žengti žingsnį atgal ir permąstyti, ką iš tikrųjų norime švęsti ir už ką melstis.