Katrinos palikimas: kvietimas tikrai investuoti į pasirengimą nelaimėms

Katrinos palikimas: kvietimas tikrai investuoti į pasirengimą nelaimėms

Uragano „Katrina“ aidai gali jaustis toli, tačiau to nelaimingo 2005 m. rugpjūčio mėnesio pamokos išlieka. Misisipėje, ūžiant vėjams ir kylant vandeniui, daugelis, pavyzdžiui, viena pora, paskutinę minutę rengė evakuacijos planus, pasitikėdami šeima, kuri sumokės už pabėgimą. Jie įveikė intensyvų eismą, kad pasiektų saugumą Destine, Floridoje, tačiau pasekmės nupiešė niūrų vaizdą. Beveik 1 400 žmonių žuvo, o namai liko griuvėsiuose, pro sienas prasiskverbęs vanduo ir sunaikinti daiktai. Ši širdį verianti istorija iliustruoja ne tik asmenines kovas, bet ir sisteminį nesugebėjimą paruošti gyventojų tokiai neišvengiamai nelaimei. Kaip išsamiai paaiškino „Inkstick Media“, dėl išteklių ir pasirengimo trūkumo buvo nepaprastai aišku, kad daugelis buvo neapsaugoti nuo audros, o tai išryškino didelę nelygybę mūsų visuomenėje.

Katrinos pasekmės atskleidė, kokios pažeidžiamos buvo mūsų bendruomenės. Neadekvatus federalinės vyriausybės atsakas kilo dėl metų metus trukusių nepakankamų investicijų tiek į infrastruktūrą, tiek į socialines paslaugas, o nesėkmę dar labiau apsunkino dėmesys karinėms išlaidoms. Tiesą sakant, nors uraganų atkūrimui buvo skirta daugiau nei 100 milijardų dolerių, beveik 500 milijardų dolerių buvo skirta kariniams veiksmams užsienyje. Šis nerimą keliantis palyginimas kelia svarbių klausimų apie nacionalinius prioritetus ir nuolatinę klimato kaitos problemą, kuri tapo didesne grėsme amerikiečių gyvybei nei tradicinė terorizmo baimė, todėl vos per ketverius metus nuo klimato nelaimių žuvo daugiau nei 14 000 žmonių. Rašalo laikmena praneša, kad Pentagono biudžetas viršys 1 trilijoną USD, o kritinis pasirengimo klimatui ir bendruomenės saugumui finansavimas mažėja.

Išmoktos pamokos ir judėjimas į priekį

Po uragano „Katrina“ federalinės vyriausybės atliktoje išsamioje apžvalgoje buvo aprašytos pagrindinės pamokos ir rekomendacijos, kuriomis siekiama pagerinti būsimą atsaką į nelaimes. Pažymėtina, kad ataskaitoje, kuriai vadovavo patarėjas tėvynės saugumo klausimais Franas Townsendas, buvo akcentuojami dideli nacionalinio pasirengimo trūkumai, kurie, jei nebus išspręstos, gali sukelti dar daugiau pražūtingų padarinių. Ataskaitoje nustatyta 17 pagrindinių pamokų, įskaitant skubų poreikį sukurti vieningą pasirengimo ekstremalioms situacijoms sistemą federalinėje, valstijoje, vietos valdžios institucijose ir privačiame sektoriuje. Pirmenybę teikti šioms rekomendacijoms gali būti labai svarbu kitam uraganų sezonui , pagal Prezidentūros projektą.

Be to, įvairių sektorių integravimas ir bendruomenės įsitraukimas yra labai svarbūs formuojant „visos bendruomenės“ požiūrį į nelaimių planavimą. Ši metodika ne tik sprendžia tradicinius pavojus, bet ir pripažįsta besikeičiančius klimato kaitos iššūkius. Kadangi bendruomenės susiduria su įvairiais pažeidžiamumu, visapusis planavimas tampa būtinas. Klimato priemonių rinkinys rodo, kad įtraukiant įvairias suinteresuotąsias šalis – federalinius partnerius, vietos vyriausybes, ne pelno organizacijas ir bendruomenės narius – galima sutelkti pastangas, kad būtų padidintas atsparumas būsimoms nelaimėms. Ši suderinta strategija gali padėti pasiekti geresnių pasirengimo nelaimėms, atkūrimo ir ilgalaikio atsparumo rezultatų.

Raginimas veikti

Mąstydami apie uragano „Katrina“ palikimą ir nuo to laiko padarytą pažangą (arba kurios nepavyko padaryti), labai svarbu pripažinti, kad daugeliui mūsų bendruomenių vis dar trūksta reikiamų išteklių veiksmingai evakuacijai ir atsigavimui klimato krizių akivaizdoje. Neseniai atlikta „YouGov“ apklausa atskleidė, kad beveik ketvirtadalis suaugusiųjų neturi finansinių galimybių persikelti, jei įvyktų nelaimė. Ši realybė kelia ne tik nerimą; tai raginimas imtis geresnės politikos, kurioje pirmenybė teikiama visų piliečių saugai ir saugumui.

Eidami į priekį, raginkime savo vyriausybę iš naujo apibrėžti, ką iš tikrųjų reiškia gynyba. Investicijos į bendruomenės atsparumą, infrastruktūrą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms turėtų būti svarbios nacionalinėje darbotvarkėje ne tik išlaidų atžvilgiu, bet ir kaip moralinė būtinybė. Kelias į priekį reikalauja ne tik apmąstymų, bet ir iniciatyvių priemonių, užtikrinančių, kad kilus kitai audrai būsime ne tik išgyvenę žmonės, bet ir tauta, pasirengusi teisingiau ir veiksmingiau atremti rytojaus audras.

Apibendrinant galima pasakyti, kad uragano „Katrina“ pamokos išlieka aiškios: pats laikas žmonėms skirti daugiau naudos ir užtikrinti, kad kiekvienas pilietis turėtų priemonių atlaikyti kitą audrą. Ištekliai yra; tai, kaip mes pasirenkame juos paskirstyti, galiausiai apsaugos mūsų bendruomenes nuo būsimų nelaimių.