Vakarų Afrikos ekonominei vienybei kyla grėsmė, kylant susirūpinimui dėl suverenumo

Vakarų Afrikos ekonominei vienybei kyla grėsmė, kylant susirūpinimui dėl suverenumo

Ekonominio bendradarbiavimo aplinka Vakarų Afrikoje išgyvena nepaprastą transformaciją, ypač po didelių politinių pokyčių. Svarstydami apie Vakarų Afrikos valstybių ekonominę bendriją (ECOWAS), akivaizdu, kad pokyčiai turi įtakos ne tik ekonominiams ryšiams, bet ir nacionaliniam identitetui bei suverenitetui regione.

ECOWAS buvo įkurta 1975 m., siekiant skatinti ekonominę integraciją ir stabilumą 15 valstybių narių, įskaitant Nigeriją, Ganą ir Senegalą. Kaip pažymėjo ECOWAS, bendruomenė siekia pašalinti prekybos ir laisvo judėjimo kliūtis, kartu skatindama vystymąsi ir socialinį teisingumą. Bėgant dešimtmečiams jis tapo regioninio bendradarbiavimo kertiniu akmeniu, tačiau pastarojo meto įvykiai kelia didelių iššūkių.

Narystės krizė

Pastarieji Malio, Burkina Faso ir Nigerio veiksmai sustūmė ECOWAS į uodegą. Šios trys šalys oficialiai pasitraukė iš organizacijos, o tai po daugiau nei 50 metų trukusių kolektyvinių pastangų buvo apibūdinta kaip didelė bendruomenės nesėkmė. Šis drastiškas žingsnis žengia po politinio šurmulio, apimančio karinius perversmus ir didėjančią įtampą, atsižvelgiant į ECOWAS reikalavimus atkurti demokratinį valdymą. Pagal BBC naujienos, šių tautų lyderiai mano, kad išstojimas iš ECOWAS suteiks jiems didesnį suvereniteto ir nepriklausomybės jausmą.

Tačiau ši naujai įgyta nepriklausomybė gali kainuoti brangiai. Išstojusi ECOWAS neteks daugiau nei 76 milijonų žmonių ir didelės geografinės teritorijos. Daugelis stebėtojų, įskaitant analitikus, perspėja apie ekonominius sunkumus, su kuriais gali susidurti šalys, neturinčios prieigos prie jūros, už tokio plataus prekybos bloko ribų.

Investavimo galimybės tarp iššūkių

Nepaisant šių nesėkmių, regiono ekonominiame kraštovaizdyje vis dar yra šviesių dėmių. Jau daugelį metų Vakarų Afrika pritraukė tiesiogines užsienio investicijas (TUI), tapdama viena didžiausių tokių lėšų gavėjų žemyne. Tvaraus vystymosi ir energijos perėjimo poreikis yra akivaizdus. Kaip pranešė Afripolis, užsienio investicijos išlieka būtinos regiono vystymuisi, ypač pasaulinei ekonomikai pereinant prie atsinaujinančios energijos. Tokios įmonės kaip „Total“ ir „Ganfeng“ jau padėjo pagrindą Nigerijoje ir Senegale, nusiteikdamos ateičiai.

ECOWAS bandymai sukurti palankesnes investavimo sąlygas apima teisinę bazę taikant tokias politikos kryptis kaip VAVEB energijos vartojimo efektyvumo politika (EEEP) ir ECOWAS atsinaujinančios energijos politika (EREP). Šios iniciatyvos yra labai svarbios, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tik 42 % Vakarų Afrikos gyventojų turi prieigą prie elektros energijos. Šis energijos trūkumas kelia didelių kliūčių pasiekti regionui numatytus tvaraus vystymosi tikslus (DVT).

Kuriame tvarią ateitį

Kadangi prognozuojama, kad iki 2050 m. Vakarų Afrikos gyventojų skaičius pasieks 436 mln., reikia skubiai plėtoti infrastruktūrą, kuri galėtų išnaudoti turtingus gamtos išteklius. Nors ECOWAS sulaukė kritikos dėl to, kad yra atitrūkęs nuo žmonių, ypač po to, kai pasitraukiančios šalys abejoja jos veiksmingumu, platesnė makroekonominė trajektorija tebėra įtikinama. Tiesą sakant, Vakarų Afrikoje 2025 m. numatomas 4,3 % augimo tempas, kurį sustiprins auganti atsinaujinančios energijos sprendimų paklausa.

Vis dėlto šiam augimui gresia pavojus; iššūkiai, susiję su valdymu, ekonomikos susiskaidymu ir dažnai fragmentišku požiūriu į energetikos politiką, stabdo galimą pažangą. Rekomendacijose raginama sukurti suderintą regioninę investicijų sistemą ir teikti pirmenybę tarpvalstybiniams energetikos projektams, siekiant sustiprinti kolektyvinį augimą ir valstybių narių tarpusavio priklausomybę.

Ekonominės integracijos kelionė Vakarų Afrikoje yra sudėtinga politinių, socialinių ir ekonominių veiksnių sąveika. Nors politinė įtampa ir narystės krizės kelia kliūčių, vieningo požiūrio į vystymąsi ieškojimas tęsiasi. Ir to siekdamos susijusios organizacijos ir šalys iš tiesų turi iš naujo įvertinti savo strategijas, užtikrindamos, kad jų piliečių poreikiai būtų svarbiausi.